naujienos garsai užrašai vaizdai įvykiai nuorodos kontaktai en



įspaudai





ĮSPAUDAI  (cass)


l:   Tik tik geležis  (23:52)
ll:  Tik tik medis  (23:59)

Garsas, tekstas:   Vytenis Eitminavičius
Garso korekcija:   Daina Dieva  
Viršelis, nuotraukos:   rūkana / skeldos
Vertimas:   Asta E.

Įrašyta:   2012-2014
Išleista 2014:   Terror (TR-33); Skeldos (SLS-01)


Leidinys įpakuotas į rankų darbo maišelį, pažymėtą vaško įspaudu.
Limituotas tiražas: 100


Albumas sukurtas supant Lietuvos medžiams.



Ištraukos iš albumo >> KLAUSYTI


...........


KAINA: NEBĖRA
Norėdami įsigyti rašykite į: aidint@skeldos.lt







...........


TIK TIK GELEŽIS

Naktį rusenantis vienkiemis geriau girdėtųsi
Bet bėgdamas kirviu kapoju klevą   
Bazei statytis.

Dabar ramiau. Storos išdžiūvusios papilkusių rentinių panoramos aplink ir jokių durų. Čia patenkama per stogą surištomis virvėmis. Kietos suslėgto molio grindys, o lubos - vis kitoks dangus.

Bazės tamsiausiame kampe - akmeniu užremta dėžė, kur dedama, ką norisi pamiršti taip. Paversti negirdimu, nematomu, nebebūnančiu. Kalėjimas ar narvelis viskam, kas trikdytų kuriamą rimtį vien savo kabėjimu ant šių vinimis nukaltų sienų.

 

Girdžiu, kaip girgžda mediena metalui rėžiant jos kūną. Tokia skamba čia nuolat muzika. Atskirtu gėlu lašu ant virpančio lapo, kur įsižiūrėti bandei. Skrendančiais / krentančiais paukščiais. Raudonomis pievomis jaunų aguonų. Jos vis primena negimusį kūdikį, užnuodytą opijum. Kalba. Prieš griaudžiant glostomos katės kailiu. Apie jūras sapnais, kuriuos sapnavome bendrais žvilgsniais nuo vėjuoto kalno. Lyg vėl niūniuojant nemiga namus, statomus ant sniego. Nuo vos girdimo verksmo. Audras, gimusias naktį biriems smėliams kedenant pilną mėnesį. O tu imi saują vinių ir kali, įspausdamas viską į šias bekraštes jantras.

 

TIK TIK MEDIS


Kartais ima lyti. Tada stebi, kaip brinkdamos sienos vis stipriau prispaudžia geležinius smaigus. Rievės prisipildo klampių lašų, žėri nuo įmirkstančio vandens. Orui slystant lėtai tarp rąstų. Tyliai. Nebyliai. Lyg migdant spengiančią mozaiką iš brandintų nuojautų. Prisipildo buvimo rūko. Ledo samanų. Vientisa tyli šventovė. Vidinė troba.


Taip varva vinimis vanduo
Pakabos susigūžusiems tykiai
Skęstančios it ilgesio aidai
Skeldos.


Ar žolė, ar vėjas vis degs. Ir regimybės dūmus apie šį naują Arkaimą prispaus tas pats akmuo sargas. Ir skambės paviršiai lyg atgijusioms medžių šakoms ėmus spausti įsčias. Išspaustomis rakštimis. Įkvepi. Jau žengi per geležies kapines. Ir tik atskardis iš klevo įtrūkių vis kuždės tiesiai į ausį, kad

 

Iš visko, ką bandei pamiršti, liks įspaudai.
Iš visko, dėl ko buvai, - įspaudai.
Iš visko, ką bandei pamiršti, liks įspaudai.
Iš visko, dėl ko buvai, - įspaudai.


...........


Klevo įtrūkis it pradžia...     (sls.l)


...........