naujienos garsai užrašai vaizdai įvykiai nuorodos kontaktai en



ilgės





ILGĖS  (cass)


l:   melas
ll:  ilgės

Visi garsai, tekstai, viršelio dizainas:   Vytenis Eitminavičius
Nuotraukos:   rūkana
Vertimas:   Jurij Dobriakov

Įrašyta:   2015-2018
Išleista 2018:   Skeldos (SLS-04)


Bendras albumo tiražas - 100 vnt., iš kurių 25 vnt. - specialusis leidinys su sidabro atspaudu. Kasetės įpakuotos į blunkančio perdirbto popieriaus rankų darbo pakuotes. Prie kiekvienos kopijos pridedamas skaitmeninio įrašo atsisiuntimo kodas.


...........


Speciali pakuotė: 25 vnt.
KAINA: 10 Eur (+siuntimo išlaidos).







Standartinė pakuotė:  75vnt
KAINA: 8 Eur (+siuntimo išlaidos)







Albumą įsigyti / paklausyti galima: skeldos.bandcamp.com



arba parašykite į: aidint@skeldos.

...........


melas

jis spūstelėjo rankeną, ir durys prasivėrė.
ir už jų buvo kitos durys.
jis spūstelėjo rankeną, ir kitos durys prasivėrė.
šitaip jis atidarė šimtą dvidešimt keturias duris.
tada jis pavargo ir sukrito.
„už šimtas dvidešimt ketvirtųjų durų yra sodas,
jame ką tik išsiskleidė rožės“, galvojo jis,
snaudulingai mirdamas.
už durų buvo durys.

(Antanas Škėma; 1960)

 

ilgės

savo medį atidarei. keisti ženklai, bet ten nieko nebuvo.

jo rievėmis leidaisi. raštai keisti, kuriuose nieko nebuvo.
prigulus galva žemyn. traškesiai nauji, tik ten nieks nejudėjo.
vis skambėjo ausyse, bet ir tame garse visai nieko nebuvo.

tu uodą paglostei, drebulėms barstant žemes lyg iš už kampo.
ant tavojo kalno, kuris grindimis liko, vis niekas neaugo.
apie vietą, kur ošia, sapnas lengvas už nakties užkliūva.
tik nerimo gaisais pasiekia jausmas: nakties mieste nebūna.

kaip brendi, vis tiesiai, kad vis kitaip, kaip ieškai, vis vos apčiuopiamų; tu jiems vardus naujus davei.
kas sala, nors sietas. tarsi spalva, nors miegas. ji žėri lyg vėjy plaukiančios, linguojančios skiautės.
ar gyva, kas dulksnoj išnyra? visai staiga, kaip ir dingsta, – vos girdimi laukai.
prieš akis vos matos. tiki – juos supa vien šakos. tu jas ilgėm pavadinai.

savo medį atidarei. keisti ženklai, bet ten nieko nebuvo.
ant savojo kalno sapnų vis klauseisi, bet arti vis nieko nebuvo.
juose ilgės vis tolsta, tu vejies nepailsęs ir… paveji kelias, o ten lyg kas kruta.
ir tiesiog priešais jose kažkas svarbaus buvo. kažkas svarbaus buvo. kažkas svarbaus buvo.

...........


...kaip neriasi skiautės, virsdamos sidabru...     (sls.lV)


...........